Internetiniai žaidimai

Vienas iš linksmiausių būdų praleisti laiką prie kompiuterio yra žaisti kompiuterinius žaidimus. Kiekvienas pasirenka savo mėgstamą žaidimų rūšį, pvz: mokomieji žaidimai, veiksmo žaidimai, galvosūkiai, sporto žaidimai ir dar daugybę kitų. Žaisdami mokomuosius žaidimus mes mankštiname smegenis ar mokomės naujų dalyku, tačiau daugumai žmonių tokio tipo žaidimai yra nuobodūs. Jie daugiau renkasi veiksmo žaidimus. Viskas kaip ir būtų gerai, bet kai kurie iš šių žaidimų yra susiję su smurtu. Jie gali priversti mus galvoti apie viską kitaip (blogąją puse) ar dar blogiau, imtis neleistinų veiksmų, kurie gali pakenkti ir kitiems, ir sau pačiam.

Kitas internetinių žaidimų blogas bruožas yra užstrigimas su jais laike. Kai mes žaidžiame internetinius žaidimus mums atrodo jog valanda prabėga lyg 3 minutes ir panašiai. Mes pradedame nepastebėti kas vyksta aplinkui, bendraujame su kitais rečiau. Net tuomet kai nesame prie kompiuterio galvojame apie tą žaidimą visą laiką ir nesukoncentruojame dėmesio į tai ką reikia. Tai kenkia mokslams, darbui. Atsiranda rizika prarasti daugumą draugų. Todėl labai svarbu planuoti savo laiką ir kai reikia priversti save atsitraukti.
Mes nesakome, jog dabar reikia planuoti kiekvieną minutę prie kompiuterio, tiesiog svarbu visą laiką nepamiršti kas tave supa realiame pasaulyje.

Virusai internete

 Internetas yra labai paranki terpė virusams plisti. Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes.

 Pirmosios grupės virusai patys plisti internete negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, paskleidęs juo užkrėstą bylą internete. Apsauga nuo panašių virusų yra gana paprasta – tiesiog reikia įprasti tikrinti iš interneto siunčiamas bylas.

Antrosios grupės virusai įdomūs tuo, kad jie dažniausiai neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Toks nereikalingas duomenų srautas užteršia kompiuterinius tinklus, sumažindamas naudingos informacijos persiuntimo spartą.

Gavę laišką su prisegta byla, būtinai patikrinkite ją antivirusinė programa.

Antivirusinė programinė įranga 

Kovai su virusais naudojamos specialios programos, dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis.

Programos – detektoriai suteikia galimybę rasti bylas, kurios užkrėstos žinomu virusu. Virusą programos atpažįsta pagal jo parašą – jam vienam būdingą baitų kombinaciją. Šių parašų sąrašą paprastai galima atnaujinti automatiškai iš programos interneto svetainės.

Programos – daktarai ne tik atpažįsta virusus, bet ir suteikia galimybę išgydyti užkrėstas bylas. Jei bylos išgydyti nepavyksta, ją neutralizuoja, padarydami bylą neveiklia arba ją pašalina. Tačiau taip gydant bylas yra tikimybė sugadinti jose saugomus duomenis.

 Programos – filtrai (rezidentinės antivirusinės programos) kompiuterio darbo metu nuolat laikomos jo pagrindinėje atmintinėje ir praneša vartotojui apie virusais užkrėstas bylas, į kurias tuo metu kreipiasi operacijų sistema ar taikomosios programos.

TAISYKLĖS INTERNETE

1. Kelk į internetą tik tokia asmeninę informaciją, kurią norėtum, kad matytų kiti.

Šiais laikais visi keliame į internetą viską: nuo nuotraukų iki asmeninės informacijos, kurios kai kurie žmonės net neturėtų matyti. Tačiau niekad nesusimąstome, kad visa ši informacija gali būti panaudota prieš mus arba blogiems tikslams. Tad norint to išvengti, į internetą kelk tik informaciją, kurią norėtum, kad matytų kiti, nes internetu naudojasi visi.

2. Elektroninės patyčios – nėra būdas spręsti santykius.

Elektroninės patyčios yra didelė ir sudėtinga problema, kuriai yra sunku užkirsti kelią, kai ji prasidėjo, tačiau niekad nėra per vėlu užkirsti joms kelią Niekuomet nepradėk elektroninių patyčių, o jeigu jas matai arba patyri – pasikalbėk su vyresniais žmonėmis.

3. Nepasitikėk žmonėmis, kurie slepiasi už kito kompiuterio ekrano.

Pažinčių svetainės – populiari vieta internete susipažinti su žmonėmis. Tačiau niekada neik vienas pirmą kartą susitikti su žmonėmis, kurių realiame gyvenime nesi matęs. Tu nežinai koks yra tikrasis to žmogaus veidas ir kokių gerų ar blogų planų jis turi. Taigi, jei nori eiti susitikti su asmeniu, kurį pažįsti tik ineternete, neik vienas, o jeigu yra galimybė – neik išvis. Juk draugų galima susirasti ne tik internete.

4. Slaptažodžius turi žinoti tik tu.

Slaptažodžis yra slaptas žodis, kurio pagalba tu gali prisijungti prie internetinių sveitainių. Tad juos turi žinoti tik tu. Jų negalima sakyti net savo geriausiams draugams, nes niekad nežinai kada jie gali sugalvoti pajuokauti ir tokiu būdu pridaryti problemų tavo vardu, tačiau be tavo žinios.

5. Internete kaip ir gyvenime gerbk kitus žmones.

Internetu kasdien naudojasi be galo daug žmonių, tad tu niekad nesi vienas. Neįžeidinėk ir gerbk kitų nuomonę. Taip pat nesisiųsk neaiškių failų, nes taip pažeidi autorines teises ir tokiu būdu labai paprastai gali užkrėsti savo kompiuterį ar telefoną virusu, kurio taip lengvai nepašalinsi. Taip pat nevok kitų žmonių idėjų ir neskelbk kitų informacijos kaip savo.

INTERNETO PAVOJAI

 Nedėkite varnelės „prisiminti mane“ laukelyje, kai naudojatės ne savo asmeniniu kompiuteriu.

Kaip apsisaugoti:

Niekada, jokiu būdu, nedėkite varnelės langelyje „prisiminti mane“, jei naudojatės ne savo namuose esančiu kompiuteriu.

Jei, naudodamiesi ne savo kompiuteriu, prisijungėte prie Google, Facebook, eBay, Amazon ar kitų svetainių, baigę darbą nepamirškite ir atsijungti.

Norėdami apsaugoti savo privatumą, baigę darbą ištrinkite naršyklės istoriją

Būkite atsargūs, ieškodami gandų apie garsius žmones ar kompromituojančios informacijos.

Kaip apsisaugoti:

Ieškodami tokios medžiagos, būkite itin atsargūs. Virusų kūrėjai žino, kad žmonėms rūpi garsenybės, tad nuolat kuria į šią naršytojų publiką nukreiptas naujas atakas.


Internetiniai žaidimai (nemokami žaidimai, “Facebook” žaidimai ir t.t.).
Kaip apsisaugoti:

Nedalinkite nepažįstamiesiems savo prisijungimo duomenų. Tiksliau, žaidimų erdvėje sutiktiems žmonėms neduokite JOKIOS informacijos, asmeninės ar kitokios. Geriausiu atveju galite netekti virtualių daiktų. Blogiausiu - tikrų pinigų.

Nenaudokite to paties slaptažodžio

Kaip apsisaugoti:

Nelengva prisiminti visus skirtingus slaptažodžius, tad nenuostabu, kad daugelis mūsų visur naudojame tą patį. Tačiau jei tą vienintelį slaptažodį sužinos internetiniai nusikaltėliai, visas jūsų internetinis gyvenimas taps viešas.
Skirtingiems tikslams naudokite skirtingus slaptažodžius. Tegul skiriasi bent jau elektroninių pašto dėžučių ir socialinių tinklapių sąskaitų slaptažodžiai.

Bandymas nemokamai gauti iPad, PlayStation 3 ar panašias dovanas.

Kaip apsisaugoti:

Prisiminkite seną patarlę: už dyką ir lupti negausi.
Jei pasiūlymas skamba per daug viliojančiai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.

Nebandykite nemokamai gauti jokių dovanų, jei pasiūlymo neremia gerai žinoma kompanija ar jei tai internetinė kompanija (pavyzdžiui, Zappos).

Geroji interneto pusė

Jeigu moki elgtis su internetu atsakingai ir atsargiai, tada jis gali tapti labai naudinga ir padedančia priemone. Jame gali rasti labai daug informacijos, sužinoti naujausias žinias apie pasaulį, sportą ar mokslą, gali pažiūrėti orų prognozes. Taip pat ten gali rasti daug pramogų ir įdomios veiklos, idėjų kokiam nors projektui, galima bendrauti su draugais ir visu pasauliu. Internete gali skaityti knygas, žiūrėti filmus, mokytis, planuoti atostogas. Internete gali rasti ar daryti praktiškai bet ką, bet tai daryti reikia atsargiai.

Manau, jog šiais laikais, mes negalėtume gyventi be tokių programų kaip Facebook, Youtube, Instagram, Twitter ar Snapchat, kurios gali veikti tik tada, kai yra internetas. Taigi mums reikia interneto... Aišku per daug irgi nėra gerai, nes galime tapti priklausomi nuo juo. Bet kuriuo atveju, internetas labai naudingas išradimas. Jį naudoja ne vien paprasti žmonės, internetas taip pat yra naudojamas valstybės įstaigų, vyriausybių ar teismų. Manau, jog ir pats(-i) prezidentas(-ė) naudoja internetą.

Taigi, jei naudosite internetą, naudokite ji atsakingai ir jis taps labai gera ir naudinga priemone.

Sveiki!

Mes esame LSMU gimnazijos 7a klasės mokiniai. Esame pasiruošę pristatyti gerąją ir blogąją interneto pusę, nors prieš kelis dešimtmečius žmonėms net  nebuvo minties, kad toks šiais laikais būtinas ir populiarus dalykas egzistuos.

Internetas buvo išrastas prieš beveik 80 metų ir tai padarė belgas vardu Paul Otlet. Šis žmogus tuo metu tiesiog įsivaizdavo tolimesnį telefoninio ryšio ir televizijos vystymąsi.

Paul Otlet savo laiku aprašė sistemą, kuri buvo pavadinta Radiated Library: kiekvienas gali paskambinti į biblioteką ir gauti informacijos reikiama tema. Žinoma, įvesti užklausą į Interneto paieškos sistemos laukelį yra žymiai paprasčiau, tačiau apie tai jis dar nebuvo pagalvojęs.

Taigi bibliotekininkai ir bibliotekininkės, paskambinus žmogui, turi surasti atitinkamą knygą ir nusiųsti knygos atitinkamo puslapio vaizdą į televizorių. Šią paslaugą P. Otlet pavadino Televised Book. Jis taip pat pažymėjo, jog ekraną būtų patogu padalinti į kelias dalis, kad būtų galima palyginti iš karto kelias knygas. Ar tai neprimena „langų“?

Mundaneum pradėjo veikti 1910 m., nors tam pradėta ruoštis 1895 m.