NAUDINGOS NUORODOS
Čia yra pateiktos naudingos nuorodos, kurias verta aplankyti:
2017 m. vasario 2 d., ketvirtadienis
Internetinės parduotuvės
Yra daug internetinių parduotuvių. Šiais laikais daugelis užsienio internetinių parduotuvių siunčia prekes ir į Lietuvą. Perkant internetu dažnai galima sutaupyti, arba įsigyti prekių, kurių nebūna mūsų šalies parduotuvių lentynose.Pavyzdžiui:
Amazon.co.uk (Įvairios prekės (knygos, elektronika, drabužiai ir t.t.)
Sportsdirect.com (Adidas, Nike, Puma, Reebok, ir kitų garsių firmų sportinė apranga bei avalynė)
Boohoo.com (Stilinga apranga ir aksesuarai už prieinamą kainą)
ebay.com (įvairios prekės)
Prekyba internetu – katės pirkimas maiše, ar racionalus sprendimas užsiėmusiems? Besiplečiantis verslas internete kursto diskusijas: vieni giriasi pigiau įsigiję trokštamą prekę, kiti dejuoja nusipirkę visai ne tai, ką matė kompiuterio ekrane. Paprašėme specialistų įvertinti internetinę prekybą vartotojo ir pardavėjo požiūriu.
Kompanijos „Sanitex“, valdančios internetinę parduotuvę „Neriba.lt“ elektroninės komercijos skyriaus vadovas Redas Perminas paprašytas įvardinti elektroninės prekybos pliusus pirkėjams visų pirma pastebi, kad internetinės parduotuvės veikia visą parą. „Prekes galima rinktis bet kada patogiu metu, jas lyginti ir ieškoti papildomos informacijos pateikiamose nuorodose. Užsakymai taip pat priimami bet kuriuo metu – ir savaitgaliais, ir per Kalėdas, ir ketvirtą valandą ryto“, – sako R.Perminas.
Jis taip pat pabrėžia, kad prekę išsirinkti ir užsakyti galima bet kurioje vietoje – ir namuose, ir biure, ir automobilyje mobiliojo telefono naršykle.
Pašnekovas tikina, kad dauguma internetinėse parduotuvėse siūlomų prekių yra pigesnės, nei lygiai tokios pat prekės, siūlomos įprastose parduotuvėse. „Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šiandien internetinės parduotuvės užima vis didesnę rinkos dalį, ją atkąsdamos iš įprastų parduotuvių. Jei prekė lygiai tokia pat, kodėl ji turi kainuoti daugiau?“, – retoriškai klausia R.Perminas, pridurdamas, kad kai kuriose internetinėse parduotuvėse yra išskirtinių sąlygų, kai užsisakant už tam tikrą sumą nereikia mokėti už prekės pristatymą į namus.
Reikia pastebėti, kad internetinė prekyba turi ir kitą pusę. Didžiausias internetinės parduotuvės trūkumas – nėra galimybės pamatyti prekės prieš ją perkant. Tačiau kaip teigia internetu prekes pardavinėjantys verslininkai, žmonės įsigudrina prekes pažiūrėti kitur, o pirkti internete. „Pastebėjome, kad žmonės vis dažniau prekes apsižiūri įprastose parduotuvėse, o po to ramiausiai apsiperka internetinėje parduotuvėje, nes čia pigiau. Esame girdėję ir tokių istorijų, kad, atsispausdinę prekės puslapį iš „Neriba.lt“, pirkėjai terorizuoja technikos salonų darbuotojus, reikalaudami sumažinti kainą“, – pasakojo R.Perminas.
Anot jo, pirkimas internetu turi ir dar vieną trūkumą – užsakytos prekės gali tekti palaukti dieną ar dvi, kol ji atvyks į namus.
Perkant iš neaiškių internetinių parduotuvių iškyla pavojus prarasti pinigus ir prekės negauti. Specialistai pataria vartotojams pirkti arba iš patikrintų elektroninių parduotuvių, arba susitarti, kad galėtų atsiskaityti grynais tuomet, kai prekė jiems bus atvežta.
Filmai internete
Dažnai laisvalaikiu mėgstame atsipalaiduoti žiūrėdami televizorių. Tačiau tu negali pasirinkti filmo, laidos ar serialo. Tu privalai žiūrėti tai ką rodo televizorius. Būtent šioje situacijoje labai praverčia kompiuteris! Internete yra daugybė svetainių, kuriose tūkstančiai filmų: veiksmo, dramos, siaubo... Vienose svetainėse tu iš karto gali žiūrėti filmus, kitose turi registruotis, rinkti taškus... Šis procesas užima tikrai daug laiko. Pavyzdžiui: Nori pažiūrėti filmą turi „sumokėti“ 2 taškus, kuriuos gali uždirbti žiūrėdamas kitus filmus. Taip gali tapti priklausomas nuo kompiuterio ar tos svetainės. Tai erzina ir nervina. Geriau rinkitės paprastas svetaines. Gal jos ne tokios populiarios, bet jose gali rasti taip pat nereikia skųstis filmų pasirinkimu. Apačioje įmesime kelias nuorodas į jas. Tik nepamiršk daryti pertraukų! Smagiai praleisk laiką!https://filmux.org/
Elektroninės patyčios
Elektroninės patyčios – tai patyčios, vykstančios internete ar kitokioje virtualioje erdvėje, kuomet tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose, o taip pat naudojant mobiliuosius telefonus.
Patyčios internete gali vykti elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose, naudojant mobiliuosius telefonus. Yra skiriamos tiesioginės ir netiesioginės elektroninės patyčios. Tiesioginės elektroninės patyčios vyksta, kuomet skriaudėjas pats atakuoja savo auką, o netiesioginės – kai pasitelkia kitus žmones padaryti „juodą“ darbą už jį, o savo prisidėjimo neatskleidžia. Netiesioginėmis elektroninėmis patyčiomis galima pavadinti ir tas situacijas, kuomet skriaudėjas apsimeta kitu asmeniu ir naudoja prisijungimo duomenis be to žmogaus leidimo, tokiu atveju, žmogus gali ir nežinoti, kad yra įsitraukęs į elektronines patyčias. Elektroninėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį, kaip:
- Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje, kai vaikas yra įžeidinėjamas viešai, kitiems matant ar girdint, o tai gali sukelti baimės ir gėdos jausmą patyčias patiriančiam vaikui. Pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas.
- Šmeižimas internete, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai. Pavyzdžiui, mergaitės du savo bendraklasius vadina “pora“, siuntinėja kitiems bendraklasiams žinutes ir elektroninius laiškus apie tai, tokiu būdu skleisdamos klaidingą informaciją.
- Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas kito vaiko reputacijai. Elektroninėje erdvėje yra lengva išlikti anonimišku ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Pavyzdžiui, septintokas norėdamas pajuokauti, apsimeta savo bendraklase ir jos vardu rašo SMS žinutes kitoms klasės mergaitėms, pravardžiuodamas jas įvairiais negražiais žodžiais.
- Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais.
- Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę pokalbių kambariuose, socialiniuose tinkluose ir kt.
- Persekiojimas, kuomet grasinimą kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas.
- Įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete. Vaikas gali būti filmuojamas jam nepatogiose situacijose, pavyzdžiui, netinkamai atsakinėjantis pamokoje, prastai atliekantis užduotį kūno kultūros pamokoje, taip pat gali būti filmuojami ir viešinami smurtiniai veiksmai prieš vaiką.
2017 m. sausio 26 d., ketvirtadienis
Internetiniai žaidimai
Vienas iš linksmiausių būdų praleisti laiką prie kompiuterio yra žaisti kompiuterinius žaidimus. Kiekvienas pasirenka savo mėgstamą žaidimų rūšį, pvz: mokomieji žaidimai, veiksmo žaidimai, galvosūkiai, sporto žaidimai ir dar daugybę kitų. Žaisdami mokomuosius žaidimus mes mankštiname smegenis ar mokomės naujų dalyku, tačiau daugumai žmonių tokio tipo žaidimai yra nuobodūs. Jie daugiau renkasi veiksmo žaidimus. Viskas kaip ir būtų gerai, bet kai kurie iš šių žaidimų yra susiję su smurtu. Jie gali priversti mus galvoti apie viską kitaip (blogąją puse) ar dar blogiau, imtis neleistinų veiksmų, kurie gali pakenkti ir kitiems, ir sau pačiam.
Mes nesakome, jog dabar reikia planuoti kiekvieną minutę prie kompiuterio, tiesiog svarbu visą laiką nepamiršti kas tave supa realiame pasaulyje.
Virusai internete
Internetas yra labai paranki terpė virusams plisti. Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes.
Pirmosios grupės virusai patys plisti internete negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, paskleidęs juo užkrėstą bylą internete. Apsauga nuo panašių virusų yra gana paprasta – tiesiog reikia įprasti tikrinti iš interneto siunčiamas bylas.
Antrosios grupės virusai įdomūs tuo, kad jie dažniausiai neegzistuoja ir net negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Toks nereikalingas duomenų srautas užteršia kompiuterinius tinklus, sumažindamas naudingos informacijos persiuntimo spartą.
Gavę laišką su prisegta byla, būtinai patikrinkite ją antivirusinė programa.
Antivirusinė programinė įranga
Kovai su virusais naudojamos specialios programos, dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis.Programos – detektoriai suteikia galimybę rasti bylas, kurios užkrėstos žinomu virusu. Virusą programos atpažįsta pagal jo parašą – jam vienam būdingą baitų kombinaciją. Šių parašų sąrašą paprastai galima atnaujinti automatiškai iš programos interneto svetainės.
Programos – daktarai ne tik atpažįsta virusus, bet ir suteikia galimybę išgydyti užkrėstas bylas. Jei bylos išgydyti nepavyksta, ją neutralizuoja, padarydami bylą neveiklia arba ją pašalina. Tačiau taip gydant bylas yra tikimybė sugadinti jose saugomus duomenis.
Programos – filtrai (rezidentinės antivirusinės programos) kompiuterio darbo metu nuolat laikomos jo pagrindinėje atmintinėje ir praneša vartotojui apie virusais užkrėstas bylas, į kurias tuo metu kreipiasi operacijų sistema ar taikomosios programos.
TAISYKLĖS INTERNETE
1. Kelk į internetą tik tokia asmeninę informaciją, kurią norėtum, kad matytų kiti.
Šiais laikais visi keliame į internetą viską: nuo nuotraukų iki asmeninės informacijos, kurios kai kurie žmonės net neturėtų matyti. Tačiau niekad nesusimąstome, kad visa ši informacija gali būti panaudota prieš mus arba blogiems tikslams. Tad norint to išvengti, į internetą kelk tik informaciją, kurią norėtum, kad matytų kiti, nes internetu naudojasi visi.
2. Elektroninės patyčios – nėra būdas spręsti santykius.
Elektroninės patyčios yra didelė ir sudėtinga problema, kuriai yra sunku užkirsti kelią, kai ji prasidėjo, tačiau niekad nėra per vėlu užkirsti joms kelią Niekuomet nepradėk elektroninių patyčių, o jeigu jas matai arba patyri – pasikalbėk su vyresniais žmonėmis.
3. Nepasitikėk žmonėmis, kurie slepiasi už kito kompiuterio ekrano.
Pažinčių svetainės – populiari vieta internete susipažinti su žmonėmis. Tačiau niekada neik vienas pirmą kartą susitikti su žmonėmis, kurių realiame gyvenime nesi matęs. Tu nežinai koks yra tikrasis to žmogaus veidas ir kokių gerų ar blogų planų jis turi. Taigi, jei nori eiti susitikti su asmeniu, kurį pažįsti tik ineternete, neik vienas, o jeigu yra galimybė – neik išvis. Juk draugų galima susirasti ne tik internete.
4. Slaptažodžius turi žinoti tik tu.
Slaptažodžis yra slaptas žodis, kurio pagalba tu gali prisijungti prie internetinių sveitainių. Tad juos turi žinoti tik tu. Jų negalima sakyti net savo geriausiams draugams, nes niekad nežinai kada jie gali sugalvoti pajuokauti ir tokiu būdu pridaryti problemų tavo vardu, tačiau be tavo žinios.
5. Internete kaip ir gyvenime gerbk kitus žmones.
Internetu kasdien naudojasi be galo daug žmonių, tad tu niekad nesi vienas. Neįžeidinėk ir gerbk kitų nuomonę. Taip pat nesisiųsk neaiškių failų, nes taip pažeidi autorines teises ir tokiu būdu labai paprastai gali užkrėsti savo kompiuterį ar telefoną virusu, kurio taip lengvai nepašalinsi. Taip pat nevok kitų žmonių idėjų ir neskelbk kitų informacijos kaip savo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)